Lietuvos Tūkstanmečio Vaikai 2 dalis

Na va. Atsistojau prie knygos. Dar surepetavom. Tada įleido palaikymo komandą. Tada repetavo palaikymo komandos. Paskui riekėjo su auklėtoja eit į kitą pusę (na už tos didžiosios knygos) ir kai pasakys pavardę ir vardą su auklėtoja užlipti laiptis iki knygos, pamojuoti, nulipti laiptais, atsisveikinti su auklėtoja, eit, pamojuot prieš kamerą ir atsistot prie savo knygos. Prasidėjo pirmasis žaidimo etapas. Kai etapas baigėsi iškrito 4 dalyviai. Prisistatėm. Beabejo, kas neiškrito. Na kai atėjo eilė man buvo visokių "ehem", "aamam", visokių čiaudulių ir panašiai, bet nieko. Prisistačiau. Tada įrašė dvi Bekešo vilkų dainas. Ir antras etapas prasidėjo. Baigėsi antrasis etapas. Ir. Ir... Nutrūko mano svajonė, toliau neprėjau :cry :cry. Iškritusiems išdalino dovanas. Na netokios ir prastos. Teko sėst ant kėdės, kur nieko nefilmuoja. Gaila, bet taip jau atsitiko. Ką padarysi. Galėsiu bandyt dar tikrai ne vieną kartą. Po filmavimo beabejo buvo visokie "nusifotografuok", "sveikinu", "nieko tokio". Buvau velniškai pavargus. Atrodo kelios valandos televizijoj, bet didžiąją laiko dalį stovėt reikėjo... Tikrai nėra lengva. Na išsprūdo viena ir kita ašarėlė, bet paskui apsiraminau. Dalyviai ėjo persirengti į tam skirtą kambarėlį. Po to visi išsiskirstėm. Taip ir baigėsi ši tikra istorija.